Visame kitame islamo pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, vyrauja sunitai. Šių dviejų krypčių
atstovai sunkiai sutaria tarpusavyje. ( Denisenko 2013 )
Šiandien islamą galima vertinti kaip daugiamatį. Galima išskirti klasikinį islamą, revaivalistinį
islamą, o XX a. antroje pusėje išryškėjo dar ir hibridinės dimensijos – tokios kaip kvazilegalistinis
islamas, ypač būdingas konvertitams.
Klasikinis islamas. Jį išpažįsta musulmonai tradicionalistai. Jie nėra vergiškai
prisirišę prie šventųjų tekstų. Netgi priešingai, jie dažnai apleidžia šventraščiuose randamus
paliepimus ir draudimus, juos pakeisdami nusistovėjusia, paprotine teise, paremta praktika.
30
Tradicionalistai yra priešiškai nusiteikę permainų atžvilgiu ir linkę išlaikyti buvusią sociopolitinę
padėtį. Jie retai dalyvauja politiniuose procesuose, pasikliaudami bendruomenės vadovais,
priimančiais sprendimus už juos. Tradicionalistai de facto atskiria religiją ir politiką. Jie visada yra
tolerantiškiausia visuomenės dalis, nes mažiausiai dogmatiška.
E. Račius skiria tris klasikinio islamo dimencijas:
Legalistinis
(normatyvus)
islamas.
Musulmonų
juristai
suformulavo
musulmoniškoms
visuomenėms konkrečias teisinio elgesio taisykles ir normas, kuriomis šios visuomenės turi
vadovautis savo kasdieniame socialiniame ir privačiame gyvenime. Musulmoniškose visuomenėse
įsitvirtino 4 sunitų teisinės tradicijos ir išliko iki mūsų laikų. Tačiau formaliai visų keturių tradicijų
atstovai vieni kitus laikė tikraisiais (ortodoksiniais) musulmonais, o tarpusavio skirtumų ne tik kad
nevertino kaip trūkumo, bet net manė juos esant privalumu. Tarp mažumą sudarančių šyitų
įsitvirtino trys savarankiškos teisinės tradicijos.
Mistinis islamas ( sūfizmas ). Jam priklauso šimtai mistikų brolijų. Sūfizme esminė santykio tarp
tikinčiojo ir Dievo kategorija yra būtent meilė, ilgėjimasis, troškimas priartėti ir net susilieti su
Dievu dar šiame gyvenime. Mistiniame islame nebūdingas aklas paklusnumas ir atsidavimas Dievo
valiai. Ilgėdamiesi Dievo ir siekdami prie Jo priartėti, musulmonų mistikai pasitelkia įvairiausias
estetizuotas meditatyvines praktikas (zikr), kurias atlikdami tikisi susilieti su Dievu, ištirpti Jame .
Aplink mistikų brolijas nuolat būrėsi neinicijuoti, bet joms palankūs apylinkių gyventojai, kuriems
būdavo leidžiama dalyvauti kas savaitinėse zikr apeigose. Tad vienaip ar kitaip dauguma
musulmonų būdavo susiję su sūfizmu.
Liaudies islamas. Jo esmė – Dievas yra šalia ir veikia įvairiomis, net nebūtinai islamiškomis,
formomis. Liaudies islamą sudaro įvairiausi legalistinio islamo normų neatitinkantys (susiformavę
jas iškraipius arba perimti iš kitų religinių tradicijų) tikėjimai ir praktikos, bendruomenėse
palaikomi kultūrinės tradicijos (papročių, tarp jų ir paprotinės teisės). Jame teologijos,