Kiti KASP leidiniai Krašto apsaugos savanorių pajėgų istorija | Page 8

„TAS LAISVĖS NEVERTAS, KAS NEGINA JOS!“ Lietuvių tautai niekada nebuvo svetima savanorystės idėja. Jos vedami skirtingu laiku Tėvynės ginti stojo įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir socialinės padėties žmonės. Priešindamiesi ginklu, žodžiu, spauda ir tikėjimu, jie stengėsi išsivaduoti, iškovoti bei įtvirtinti valstybingumą ir nepriklausomybę. Pietų Lietuvos srities Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai. 1947 m. vasara. Iš kairės stovi: 1-as Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, 2-as Julius Makarevičius-Varpas, 3-ias Vaclovas Voveris-Žaibas, už krūmo – Jonas Radžiūnas-Burokas. 1944–1953 m. nusprendę KOVOTI IKI MIRTIES 1944–1953 m. laikotarpis, dar vadinamas Lietuvos partizaniniu karu, yra unikalus, išskirtinis reiškinys Lietuvos istorijoje. 1944 m. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos patriotų stojo į kovą dėl Tėvynės laisvės. Partizaninis pasipriešinimas skirstomas į tris pagrindinius tarpsnius: 1944 m. vasara–1946 m. vasara, 1946 m. vasara–1948 m. pabaiga, 1949 m.–1953 m. pavasaris. Kiekvienos dienos patirtis diktavo sąlygas, kuriomis greitai priimti sprendimai galėjo padėti išlikti, todėl pogrindžiui pavyko suvienyti Lietuvos patriotines jėgas į vieną organizaciją, sudaryti bendrą karinio ir politinio pasipriešinimo vadovybę. 1949 m. vasarį įvykusiame Lietuvos partizanų vadų suvažiavime buvo įkurta visas Lietuvos patriotines jėgas vienijanti partizanų organizacija – Lietuvos laisvės kovos sąjūdis. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Taryba 1949 m. vasario 16 d. priėmė politinę deklaraciją. Ji skelbė, kad aukščiausioji teisėta valdžia Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o pagrindinis jos tikslas – kovoti tol, kol bus atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Į ginkluotą pasipriešinimą aktyviai įsitraukė apie 50 tūkstančių, visame judėjime dalyvavo daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Apie 20 tūkstančių partizanų žuvo. Nuslopinus partizaninį karą, neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas vyko iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo. 8 XX a. pab. dar prieš paskelbiant, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė, jau buvo galvojama apie kariuomenės atkūrimą. Pirmieji žingsniai buvo žengti 1989 m., kai pradėjo kurtis savanorių-žaliaraiščių būriai. 1990 m. buvo pradėta kurti karinė sistema, formuojama ir įgyvendinama krašto apsaugos koncepcija, o savanorių telkimąsi paspartino sovietų agresijos stiprėjimas. 1991 m. sausio įvykiai pasiekė kulminaciją, kai priešiškos jėgos stengėsi palaužti Lietuvos nepriklausomybės gyvybingumą. Šie įvykiai pakėlė dešimtis tūkstančių žmonių. Kario priesaiką davė ir savanoriais stojo ne tik į tam tikras struktūras organizuoti Parlamento ir kitų objektų gynėjai, savanoriais buvo tūkstančiai jokioms struktūroms nepriklausančių žmonių. Tuo pačiu metu 1991 m. sausio 17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, nuo 1998 m. gegužės 5 d. – Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP)), kuri įteisino grėsmės atveju pasiryžusių ginti valstybę savanorių veiklą. Šios, piliečių savanoriškumo principu suformuotos, tarnybos pagrindiniai tikslai ir funkcijos buvo saugoti svarbius valstybinius, ūkio objektus, padėti likviduoti ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių padarinius, prireikus, padėti pasienio apsaugos tarnyboms saugoti pasienį, policijai  – užtikrinti viešąją tvarką, palaikyti visuomenės rimtį ir saugumą, gresiant valstybės saugumui, vykdyti teritorinę krašto gynybą. Nuo 1993 m. SKAT taip pat vykdė karo prievolininkų registraciją, šaukimą, atsargos prievolininkų apskaitą, atliko mobilizacines užduotis. 2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, KASP perėjo nuo teritorinės prie kolektyvinės gynybos. 2015 m. KASP tarnavo daugiau nei keturi tūkstančiai karių savanorių, kurie yra rengiami ginti valstybės sausumos teritoriją, dalyvauti tarptautinėse operacijose, prireikus, teikti paramą sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms, teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. KASP sudaro šešios teritoriniu pagrindu suformuotos rinktinės: Dainavos apygardos 1-oji rinktinė Alytuje, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė Kaune, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė Klaipėdoje, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė Panevėžyje, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė Šiauliuose, Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė Vilniuje.