Kiti KASP leidiniai Krašto apsaugos savanorių pajėgų istorija | Page 6

SAVANORIŲ IDĖJOS
PAŠAUKTI:
1941 m. BIRŽELIO SUKILĖLIAI
Pirmosios sovietinės okupacijos padariniai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą, kuris peraugo į pasipriešinimo režimui judėjimą. Pradžioje šis judėjimas reiškėsi įvairaus pobūdžio antisovietinių atsišaukimų platinimu, atskirų asmenų ir atskirų grupių nelegaliais susirinkimais
bei pokalbiais. Jau 1940 m. vasaros antroje pusėje pradėti platinti pogrindiniai laikraščiai,
atsirado antisovietinių pogrindinių organizacijų veiklos užuomazgų. Padėtis pasikeitė susikūrus centrinei pasipriešinimo organizacijai, kuri suvienijo visą pogrindžio pasipriešinimo
judėjimą ir perėmė vadovavimą. Besirengiant didesnio masto pasipriešinimui Lietuvoje,
buvo sprendžiami jo organizaciniai, kariniai ir politiniai klausimai. Čia svarbų vaidmenį suvaidino Lietuvių aktyvistų frontas. Patriotus vienijo bendras tikslas – nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas.
1941 m. birželio 23–28 d. sukilimas, vienintelis toks tuomet sovietų užimtose teritorijose,
buvo nukreiptas prieš besitraukiančią Raudonąją armiją. Į kovą su bendru priešu savanoriškai, entuziazmo vedami, stojo visų visuomenės sluoksnių atstovai – karininkai, šauliai,
studentai, moksleiviai ir darbininkai. Sukilimas parodė tautos vienybę, įvykiai Kaune davė
ženklą sukilti visai Lietuvai ir paskelbti, kad atkuriama Lietuvos nepriklausomybė. Negalutiniais duomenimis, Lietuvoje veikė apie 16–20 tūkstančių, kovose žuvo apie 600 sukilėlių. Tai
buvo sunkus, rizikingas ir dramatiškas Lietuvos piliečių mėginimas atkurti Lietuvos valstybę.

Pietų Lietuvos srities Tauro
apygardos štabo pareigūnai
Vytautas Gavėnas-Vampyras ir
Juozas Ališauskas-Klaidas.
1948 m. rugpjūčio 15 d.

1941 m. Birželio sukilimo sukilėliai
Vilijampolėje. Kaunas,
1941 m. birželio 22–23 d.