1941 m . BIRŽELIO SUKILĖLIAI
SAVANORIŲ IDĖJOS PAŠAUKTI :
1941 m . BIRŽELIO SUKILĖLIAI
Pirmosios sovietinės okupacijos padariniai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą , kuris peraugo į pasipriešinimo režimui judėjimą . Pradžioje šis judėjimas reiškėsi įvairaus pobūdžio antisovietinių atsišaukimų platinimu , atskirų asmenų ir atskirų grupių nelegaliais susirinkimais bei pokalbiais . Jau 1940 m . vasaros antroje pusėje pradėti platinti pogrindiniai laikraščiai , atsirado antisovietinių pogrindinių organizacijų veiklos užuomazgų . Padėtis pasikeitė susikūrus centrinei pasipriešinimo organizacijai , kuri suvienijo visą pogrindžio pasipriešinimo judėjimą ir perėmė vadovavimą . Besirengiant didesnio masto pasipriešinimui Lietuvoje , buvo sprendžiami jo organizaciniai , kariniai ir politiniai klausimai . Čia svarbų vaidmenį suvaidino Lietuvių aktyvistų frontas . Patriotus vienijo bendras tikslas – nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas .
1941 m . birželio 23 – 28 d . sukilimas , vienintelis toks tuomet sovietų užimtose teritorijose , buvo nukreiptas prieš besitraukiančią Raudonąją armiją . Į kovą su bendru priešu savanoriškai , entuziazmo vedami , stojo visų visuomenės sluoksnių atstovai – karininkai , šauliai , studentai , moksleiviai ir darbininkai . Sukilimas parodė tautos vienybę , įvykiai Kaune davė ženklą sukilti visai Lietuvai ir paskelbti , kad atkuriama Lietuvos nepriklausomybė . Negalutiniais duomenimis , Lietuvoje veikė apie 16 – 20 tūkstančių , kovose žuvo apie 600 sukilėlių . Tai buvo sunkus , rizikingas ir dramatiškas Lietuvos piliečių mėginimas atkurti Lietuvos valstybę .
Pietų Lietuvos srities Tauro apygardos štabo pareigūnai Vytautas Gavėnas-Vampyras ir Juozas Ališauskas-Klaidas . 1948 m . rugpjūčio 15 d .
1941 m . Birželio sukilimo sukilėliai Vilijampolėje . Kaunas , 1941 m . birželio 22 – 23 d .