Gyveno kartą mergina, kuri nieko per daug iš savo gyvenimo nesitikėjo. Prasmės jame buvo tik tiek, kiek reikalavo kasdienės rutinos ritualas. Ta mergina iš tiesų net negalvojo, kad gali būti kitaip, kad egzistuoja kažkoks gilesnis tikslas, dėl kurio ji keliasi ryte ir pradeda naują dieną. Galvoje nuolat sukosi daugybė įvairių būties klausimų, bet tuo metu jai niekas nepasakė, kad jų reikia ieškoti ne parduotuvėse tarp naujų, ne taip jau reikalingų, rūbų, ar sporto klube, tuo labiau ne maiste, kuris jai darėsi panašus į priešą, o pačioje savyje.
Save pažinti, įsiklausyti į savo norus buvo per daug sudėtinga užduotis, todėl ji tos srities net nelietė.
Ta mergina, nors ir atrodė laiminga ir besišypsanti iš išorės, viduje giliai grimzdo į prarąją, į liūdesį ir depresiją. Toks gyvenimas jos neįkvėpė, nevertė būti geresnei, neatsakė nė į vieną iš jos klausimų. Ji turbūt būtų ir toliau taip gyvenusi, įsivaizduodama, kad geriau jau nebus, jei ne vienas lemtingas posūkis, kurį ji padarė.
Radusi savyje jėgų žengti didelį žingsnį ji net negalėjo pagalvoti, kad jos gyvenimas apsivers aukštyn kojomis, kad visa tai, kas buvo įprasta ir normalu bus pamiršta ir gyvenimas pradės dažytis naujomis spalvomis.
Sakoma, kad širdis geriausiai žino, ko mes norime ir jeigu jos neužgošime, ji mus nuves ten, kur labiausiai norime.
-Inga Kupšytė Chorianopoulou-
Tinklaraščio Inga's sweeterie įkūrėja,
knygos 'Graikijos virtuvė' autorė
SKAITYTI
TOLIAU