Feminizmas : už ar prieš? feminizmas uz ar pries.zurnalas.p.output | Page 3
FEMINIZMAS: UŽ AR PRIEŠ?
Feminizmo istorija
Atvira lyčių kova, prasidėjusi XIX amžiuje, ir XX amžiuje išaugusi į platų moterų –
feminizmo – judėjimą, įrodė, kad lyčių socialinius vaidmenis lėmė ne vien gamta, bet ir
žmonių sukurtos visuomenės struktūros, religija, filosofija ir mokslas. Moterų judėjimas
parodė, kad valdžios pasiskirstymas pagal lytį patriarchalinėje visuomenėje yra
nepagrįstas, kad vyro valdžia visuomenėje ir šeimoje pasmerkia moterį teisinei, politinei,
socialinei, moralinei, psichologinei nelygybei.(feminizmas) Taigi, per paskutiniuosius
dvejus dešimtmečius moterų ir vyrų gyvenimus labai įtakojo srovė, kuri pavadinta
feminizmu. Daugumai žmonių feminizmas turi siaurą prasmę. Paaiškinimai tokių sąvokų
kaip “feminizmas” ar “feministė” atrodo savaime suprantamu dalyku, tačiau taip nėra.
Feminizmo apibrėžimas XXIa: Feminizmas – visuomeninis-politinis judėjimas, kurio
tikslas yra pasiekti, kad moterys turėtų visas politines, socialines ir ekonomines teises bei
galimybes, lygias vyrų turimoms.
Atsiradimo priežastys
Feminizmas atsirado tada, kai moterys ėmė abejoti moteriškumui teikiamomis reikšmėmis
ir jo statusu, kada jos įsitikino, jog šios reikšmės ir pažiūros nėra amžinos ar nekintamos,
bet tik žmonių sugalvotos. Istorija parodė, kad vyrai visuomet turėjo savo rankose
konkrečią valdžią. Apžvelgus priešistorės ir etnografijos duomenis iš egzistencializmo
pozicijų, suprantama kaip susiformavo lyčių hierarchija. Esant dviem žmonių kategorijom,
kiekviena jų nori primesti kitai savo viršenybę. Jeigu
abi pajėgia išlaikyti šitą reikalavimą, tarp jų
susiformuoja, kartais priešiški, kartais draugiški,
tačiau visuomet įtemti .tarpusavio santykiai.
Privilegijuotoji kategorija ima valdyti kitą ir stengiasi
ją engti. Šitaip suvokiama, kad, nors moteriškumas
simboliškai išaukštintas, moterų kultūrinė, socialinė,
ekonominė ir politinė padėtis visais laikais ir visose
kultūrose buvo akivaizdžiai žemesnė. Analizuojant
istorijos faktus, galima teigti, kad šimtmečiais
moteriai nebuvo leista lavintis ir šviestis, ji neturėjo
pilietinių teisių, jos patirtis buvo ribojama. Taip
moteriai buvo įdiegtas silpnosios lyties kompleksas –
nepasitikėjimas savimi, bejėgiškumas, priklausomybė nuo vyro. Šitoks vienpusis
moteriškosios lyties matymas, moters beteisiškumo, pasyvumo akcentavimas skatino
moteris protestuoti ir analizuoti moters padėtį patriarchalinėje visuomenėje. Šitaip
suvokiama, kad, nors moteriškumas simboliškai išaukštintas, moterų kultūrinė, socialinė,
3