Kolegos
Rasti lojalių ir savo darbui pasišventusių žmonių – tikra
dovana bet kuriai įmonei. „Mano aplinka“ darbuotojas
Stanislavas Žandauskas iš mobiliosios brigados – vie-
nas tokių. Ir ne vien dėl to, kad jau penkiolika metų kas-
dien į darbą važiuoja 53 kilometrus, tačiau ir todėl, kad
drąsiai sako: „Darbas mane veža“. Nors supranta, kad
dabar dažnam būtų gėda mosuoti šluota gatvėje. ti tikrai buvo sunku. Ir sudėtingiausia buvo ne sniegą kasti, o ledus
nuo asfalto nudaužyti. Tačiau mūsų vadovė sudėlioja darbus taip, kad
mums būtų kuo lengviau ir viską padarytume.
Kiek laiko dirbate „Mano aplinkoje“?
Oi, jau labai seniai – nuo 2003-iųjų ar 2004-ųjų. Buvau trumpam iš-
ėjęs – maždaug aštuoniems mėnesiams. Ėjau mokytis būti gateristu
(gateris – tai speciali mašina medienai pjaustyti – aut. past.). Bet pa-
simokęs padirbau – nepatiko ir grįžau čia. Ką sakote tiems naujiems darbuotojams, kurie skundžiasi
sunkiu darbu?
Jie ateina ir galvoja, kad čia bus rojus – nieko nereikės daryti. O pa-
dirba mėnesį ir mato, kad nėra viskas taip lengva. Tai jiems sakau, kad
viską juk pats esu perėjęs – reikia tik daug dirbti ir įprasti.
Ar turite tokių pat senbuvių kolegų?
Greičiausiai koks trejetas tik mūsų ir beliko. Jaunimas ateina ir jie
sarmatinasi: juk jaunas žmogus su šluota gatvėj – ką kiti pasakys? To-
dėl dauguma neištveria. Kaip atrodo Jūsų darbo diena?
Keliuosi pusę keturių ryte, nes važinėju iš Širvintų rajono. Skaičia-
vau, kad nuo čia (Elektrinės g. 3 – aut. past.) iki namų yra 53 kilome-
trai. Ir taip kiekvieną dieną jau penkiolika metų (šypsosi – aut. past.).
Pakeliui į darbą surenku žmones, nes iš tos pusės mes septyniese. Čia
būname pusę šešių – tada prasideda mūsų darbas. Gauname pasky-
ras, susidedame visus įrankius ir išvažiuojame į objektą. O ten – ar
lietus, ar sniegas, ar karštis – reikia padaryti. Po darbo surenku savo
brigadą, parvežu čia, viską pasidedam ir keliaujam namo. Grįžęs na-
mo pavalgau ir užmiegu.
Šią žiemą dirbti tikrai buvo sunku. Ir
sudėtingiausia buvo ne sniegą kasti, o
ledus nuo asfalto nudaužyti.
Stasys Žandauskas
Koks Jūsų darbas mobiliojoje grupėje?
Aš viską darau. Kai tik įsidarbinau, trimeriu pjaudavau žolę. O po
truputį išmokau ir kitais įrankiais naudotis – pavyzdžiui, motoblo-
ku. Mes turime gerą vadovę (Mobilios grupės vadovė Vilniuje Sigita
Leišienė - aut. past.), nes jis stengiasi, kad kokį darbą beduotų – mes
viską mokėtume.
Gal jau galėtumėte mokymus ir kitiems pravesti?
Tai žinoma, čia be klausimų (juokiasi – aut. past.).
Kaip vertinate ką tik pasibaigusią žiemą?
Šiųmetė žiema, palyginti su praėjusiais metais, buvo sunki. Aišku,
mes jau įpratę ir sunkiau naujiems darbuotojams. Bet šią žiemą dirb-
Kiek kartų teko naktį keltis?
Naktį mūsų brigada nesikelia, bet būna, kad dirbam iki nakties. Aiš-
ku, buvo kai ir ketvirtą ryto teko darbus pradėti – visko buvo, bet tai
normalu žiema.
Kai dirbate gatvėje, ar praeiviai pakalbina?
Visko būna. Vieni dėkoja, kiti – peikia, nors, atrodo, juk jiems daro-
me. Anksčiau daugiau kreipdavau dėmesio, dabar jau nebe.
Bet jaučiate žmonių dėkingumą?
Jaučiam, ypač – iš senyvo amžiaus žmonių. Jaunimas dažnai tie-
siog eina ir praeina.
Įvardinkite tris dalykus, kurie Jums dirbant „Mano aplinko-
je“ labiausiai patinka?
Visų pirma – vadovė. Antra – pats darbas, nes jis mane veža! O tre-
čia – kolegos, tiksliau – mano brigada – žmonės, su kuriais dirbam die-
na dienon. Bet labiausiai vertinu vadovę, jos požiūrį į darbuotojus, su-
pratimą ir sugebėjimą suvadovauti, paskirstyti darbus.
2019 03 | Būstinė
13