žeminama. Ji sulyginama su mėsos gabalu.
Užrašas skelbia, kad tai mėsos parduotuvė,
o iliustracija – nuoga moteris ir kumpis.
Pirkėjui tarsi siūloma norint mėsos, rinktis
tarp kumpio ir moters.
šeimoje. Video įraše mama vienu metu
prižiūri vaikus, ruošia maistą, kalba
telefonu. Minima, kad mama dirba be jokio
atlygio. Reklama sako, kad mėnuo šeimos,
o devyndarbė tik mama. Ši reklama taip pat
sudaiktina moters įvaizdį šeimoje, ji kaip
robotas turi rūpintis šeimos gerove, o vyras
dirbti ir parnešti pinigus. Kiek dar tai tęsis,
kad vyras visuomenėje suvokiamas kaip
tas, kur piršto dėl namų gerovės
nepajudina? Reklamą greičiausiai reikėjo
pavadinti „Mamų mėnuo“. Žiniasklaida
viso labo tik idealizuoja šeimyninio
gyvenimo peripetijas, kurių neišpildžius
tenka skaudžiai nusivilti.
Mūsų
vis
dar
stipriai
patriarchalinėje visuomenėje apnuogintas
moters kūnas yra labai efektyvus reklamos
įrankis. Tačiau ar tai etiška? Mano
nuomone,
žinoma, ne.
Kiekvienas
konkretus atvejis yra individualus ir kūrėjo
saviraiškos laisvė taip pat yra svarbi, kol tai
nepažeidžia kitų teisių bei laisvių. Jei šia
reklama siekta ne sugretinti moterį ir mėsą,
bet pavaizduoti stiprią moterį medžiotoją,
besinešančią savo grobį, tuomet, kodėl gi
medžiotoja dėvi tik apatinius? Vargu, ar
vienomis kelnaitėmis būtų vaizduojamas
medžiotojas
vyras.
Reklama,
kai
apnuogintas moters kūnas sudaiktinamas ir
sugretinamas su žalios mėsos gabalu,
neturėtų būti toleruojama.
Maxima reklama. Mėnuo –
šeimos, o devyndarbė tik mama
Panagrinėjus
šią
reklamą,
matomas labai didelis moters vaidmuo
19