blogiausiu – “įtėviai” jį paprasčiausiai
ištvirkins”. Taigi mūsų visuomenę galima
laikyti homofobiška.( Gedvilaitė 2003: 5)
kokius žaislus ar žaidimus jie renkasi, o
stipriausią įtaką vaikams turėjo ne jų
mamos, o žaidimo draugai. Iš to galima
daryti išvadą, kad homoseksualūs tėvai
nesukelia vaikui lyčių vaidmens sumaišties,
lyčių modelius jis gali suprasti iš supančios
aplinkos.“ (Gedvilaitė 2003: 6)
„Vis dėlto reikėtų pabrėžti, jog
atlikti tyrimai rodo, kad homoseksualūs
tėvai yra atidesni vaikų atžvilgiu, daugiau
laiko skiria jų auklėjimui, bei yra griežtesni
tėvai. Apklausos parodė, kad ne be
pagrindo – yra jaučiamas spaudimas iš
visuomenės pusės būti geresniais tėvais,
todėl galima pasakyti, jog homoseksualūs
tėvai
stengiasi
labiau,
nei
heteroseksualūs.“( Gedvilaitė 2003: 6)
Labai svarbu tai, kokioje visuomenėje
gyvena
homoseksuali
šeima
ir
kaip
joje
vertinamas homoseksualumas. Suprantama, kad
homofobiškoje visuomenėje, kur homoseksualai
tapatinami su iškrypėliais, vaikai skaudžiau
reaguos į faktą, kad jo tėvai arba vienas iš tėvų
yra homoseksualus.Visuomenėje šitie vaikais
patirs patyčias. Tėvai, kurie gėdijasi savo
homoseksualumo, paprastai sulaukia neigiamų
savo vaikų reakcijų. Be to, labai svarbu tai, kokie
Homoseksualūs
tėvai
homoseksualūs vaikai?
yra tėvų ir vaikų santykiai, ar vaikas jaučiasi
–
laimingas tokioje šeimoje ir, kokio amžiaus jis
apie tai sužino.
Yra apskaičiuota, kad Jungtinėse
Amerikos valstijose yra nuo 6 iki 14
milijonų vaikų, kurių nors vienas iš tėvų yra
gėjus . Kiek tokių vaikų yra Lietuvoje, kol
kas jokių duomenų nėra. Ilgą laiką vyravo
nuomonė, kad augimas homoseksualioje
šeimoje
vaikui
žalingas
tiek
psichologinei, tiek seksualinei vaiko raidai.
Pagrindinis priešininkų argumentas –
vaikams reikia abiejų lyčių kaip vaidmenų
pavyzdžių, todėl neturėdamas vaidmens
vaikas bus homoseksualus. Tačiau tai, kad
tėvai yra tos pačios lyties, neabejotinai
sukelia tam tikrų sunkumų. Jei vaikų
seksualinė orientacija nepriklauso nuo tėvų
homoseksualumo, tuomet kyla klausimas,
iš kur tuomet vaikas ima lyties vaidmens
pavyzdį? „1981 metais atlikus tyrimą
paaiškėjo, kad heteroseksualų ir lesbiečių
vaikai nuo 6 iki 9 metų nesiskyrė pagal tai,
Taigi paprastai vaikai priima savo
tėvus,
ir
problemų
kelia
ne
tėvų
homoseksualumas, bet visuomenės reakcija: ar ji
toleruoja kitos orientacijos žmones, ar vertinant
homoseksualumą remiamasi įvairiais mitais,
kurie trukdo tiek patiems homoseksualams, tiek
jų vaikams integruotis į visuomenę.
Nors gėjai ir lesbietės įgyja vis daugiau
teisių, vis dėlto dar labai nedaug kur leidžiamos
homoseksualių porų vedybos, progresas vyksta
pakankamai lėtai. Lietuvoje dar tik kalbama apie
gėjų ir lesbiečių diskriminaciją, nors jau kyla
diskusijų homoseksualių vedybų klausimu.
Domėjimasis
šia
tema
ir
egzistuojančių mitų suvokimas padėtų formuoti
teigiamą požiūrį į seksualines mažumas, mažinti
jų diskriminaciją, integruotis į visuomenę tiek
homoseksualiems tėvams, tiek jų vaikams.
15