AŠKITOKS
SPECIALIŲJŲPOREIKIŲ VAIKAI: UGDYMAS.
VISUOMENĖSPOŽIŪRIS
„ Sužinojusdiagnozę, išpradžiųištiko šokas. Daugminčiųsukosigalvoje, kodėlbūtentmums, kądarytitoliau. Pirma, niekonežinojauapiesindromą, antra, atrodėneįtikėtina, kaipvieną kartąsusitikusgalimanustatytidiagnozę. Vyruišiąinformacijąpranešiau „ skypu "– tuometujisdirboNorvegijoje. Darirdabar prisimenu, kaipabuverkėmeskirtingose ekranopusėse. Buvolabaisunku – jistoli, niekuonegalėjomumspadėti, aš – vienasu dviem vaikais. Atrodėneteisinga, kadmūsų lūkesčiaitarsižlugo, jaučiausilygpalaidojusi sveikąvaiką. Ieškojomeinformacijos internete, kalbėjomės, kądarytitoliau. Irkuo daugiauskaitėme, tuolengviaudarėsi – juk galimaišmokyti, pakeistisituaciją. Buvome pasiryžętąpadaryti. Suvokėme, kadvistiek mylimesavovaiką, kadniekasnepasikeitė, tikatsiradodarvienasvardasšalia Valdo – Aspergeris. Neieškojomekaltų, tik reikėjotrupučiolaikosusigyventiirsuvokti, kądarysimetoliau. Iršiandienmumsnekyla klausimų, kodėlarkaskaltas, mumsdaug svarbiau – kągalimepadaryti.“
12