TRUMPA ISTORIN? APŽVALGA
Teritorija, kurioje šiandien yra išsid?s?iusios kapin?s yra
rytin?je Antakalnio dalyje, kalvotame pušyne, netoli nuo
nedideli? gatveli? ir gyvenam?j? nam?. XVII?XVIII a.
tai buvo visai nuošali vieta, miškas, priklaus?s patiems
?takingiausiems to meto didikams ? Sapiegoms. Šiandien
j? valdas tebeprimena XVII a. pabaigoje ? XVIII a. pirmoje pus?je pastatyti ital? manierizmo stiliaus Sapieg?
r?mai, kuriuos iš vis? pusi? supo parkas. Per 1794 met?
sukilim? nukent?jusius r?mus Sapiegos pardav? Juozui
ir Liudvikai Kosakovskiams. Šie juos suremontavo ir
1808 m. kartu su parku pardav? miestui.
Po met?, carin?s valdžios pareig?nai r?mus pertvark?
ir juose ?steig? laikin? karo ligonin?. Vilniaus generalgubernatoriaus nurodymu netoliese jai buvo paskirtas plotas kapin?ms. Toje vietoje prad?jusios kurtis
kapin?s imtos vadinti Ligonin?s kapin?mis. Jos buvo ir
teb?ra už pagrindini? vart? ? dabartines kapines, abiejose plokšt?mis iškloto tako, vedan?io memorialinio
ansamblio link, pus?se. Jose laidojo katalik?, sta?iatiki?,
protestant? tikyb? karius, mirusius karo ligonin?je, ir j?
šeim? narius. Iš XIX a. pr. joki? antkapi? neliko. XIX a.
pabaigoje Ligonin?s kapini? plotas išsipl?t?, jose prad?jo
laidoti ir vietinius rusus, nesusijusius su ligonine. B?tent
iš šio laikotarpio išliko nemažai antkapi? su ?rašais. 1905
m. vasar? ?ia pašventinta cerkv?.
Prad?jus kurtis Ligonin?s kapin?ms, XIX a. pradžioje
Vilniaus katalik? bendruomen? kreip?si ? miesto
vadovyb?, prašydama paskirti atskir? plot? kari? katalik?
kapin?ms. Tik 1850 m. Vilniaus D?ma prašym? patenkino ir paskyr? kiek daugiau nei du hektarus žem?s. Šios
katalik? kapin?s buvo perduotos Trinitori? vienuolynui.
Deja, po sukilimo, 1864 m. vienuolyn? uždarius, kapin?s
liko be prieži?ros ir buvo apleistos. Matyt, tada joms