Antakalnis Spalio mėn. | Page 60

gina, kad surinktų bent jau tai, kas būtina, turėjo sunkiai dirbti dar vienerius metus. Tačiau į jos dvasinius turtus, kuriems išsiskleisti būtų prireikę daug daugiau nei vienerių darbo metų, nebuvo žiūrima. Jai – dvidešimt, kai ji priimama į postulantūrą, o paskui (1926 m.) į noviciatą kaip vienuolė konversė, t. y. paskirta tarnauti bendruomenės reikmėms. Helenos vardą pakeitė Marijos Faustinos vardu: tai buvo būdas parodyti ankstesnio gyvenimo atsižadėjimą bei naujo su kitais žmonėmis ir Viešpačiu pradžią. Po dvejų metų davė laikinuosius, o 1933 metais – ir amžinuosius įžadus. Tai buvo jaudinančios apeigos. Trylika metų sesuo Faustina darbavosi beveik visuose provincijos namuose, kurių tuo metu buvo dešimt: ji dirbo paprasčiausius darbus virtuvėje, sode ir kaip durininke. Tai, ko iii jos buvo reikalaujama, ji visada vykdydavo labai pareigingai ir su džiaugsmu, kiekvieną darbą nušviesdama ryškia dvasingumo šviesa su mistikos protrūkiais, apie kuriuos žinojo tik jos dvasios vadovai bei vyresniosios. 1934 metais, paklusdama savo dvasios vadovo paraginimui, ėmė rašyti asmeninį dienoraštį, kurį pavadino Dievo gailestingumas mano sieloje. Šis dienoraštis – tai tarsi nuodugni apreiškimų ir mistinės patirties ataskaita. Sesuo Faustina yra minima ir kaip pamaldumo gailestingajam Jėzui apaštale. Ši pamaldumo Pagal mistikės ses. Marijos Faustinos Kovalskos patirtus regėjimus 1934 m. dailininko Eugenijaus Kazimirovskio nutapytas Gailestingojo Jėzaus atvaizdas, dažnai vadinamas tiesiog Dievo Gailestingumo paveikslu. © Vilniaus Arkivyskupija praktika, jos didelėmis pastangomis įsitvirtinusi Lenkijoje, nuo pirmųjų ketvirtojo dešimtmečio metų plito už jos ribų ir pasklido po visą pasaulį. ........ 58