Antakalnis Spalio mėn. | Page 60
gina, kad surinktų bent jau tai, kas būtina, turėjo
sunkiai dirbti dar vienerius metus. Tačiau į
jos dvasinius turtus, kuriems išsiskleisti būtų
prireikę daug daugiau nei vienerių darbo metų,
nebuvo žiūrima. Jai – dvidešimt, kai ji priimama
į postulantūrą, o paskui (1926 m.) į noviciatą
kaip vienuolė konversė, t. y. paskirta tarnauti bendruomenės reikmėms. Helenos vardą
pakeitė Marijos Faustinos vardu: tai buvo būdas
parodyti ankstesnio gyvenimo atsižadėjimą bei
naujo su kitais žmonėmis ir Viešpačiu pradžią.
Po dvejų metų davė laikinuosius, o 1933 metais – ir
amžinuosius įžadus. Tai buvo jaudinančios apeigos.
Trylika metų sesuo Faustina darbavosi beveik
visuose provincijos namuose, kurių tuo metu
buvo dešimt: ji dirbo paprasčiausius darbus
virtuvėje, sode ir kaip durininke. Tai, ko iii jos
buvo reikalaujama, ji visada vykdydavo labai
pareigingai ir su džiaugsmu, kiekvieną darbą
nušviesdama ryškia dvasingumo šviesa su mistikos protrūkiais, apie kuriuos žinojo tik jos dvasios vadovai bei vyresniosios.
1934 metais, paklusdama savo dvasios vadovo
paraginimui, ėmė rašyti asmeninį dienoraštį,
kurį pavadino Dievo gailestingumas mano sieloje. Šis dienoraštis – tai tarsi nuodugni apreiškimų
ir mistinės patirties ataskaita.
Sesuo Faustina yra minima ir kaip pamaldumo
gailestingajam Jėzui apaštale. Ši pamaldumo
Pagal mistikės ses. Marijos Faustinos Kovalskos patirtus
regėjimus 1934 m. dailininko Eugenijaus Kazimirovskio
nutapytas Gailestingojo Jėzaus atvaizdas, dažnai vadinamas
tiesiog Dievo Gailestingumo paveikslu.
© Vilniaus Arkivyskupija
praktika, jos didelėmis pastangomis įsitvirtinusi
Lenkijoje, nuo pirmųjų ketvirtojo dešimtmečio
metų plito už jos ribų ir pasklido po visą pasaulį.
........
58