Dovilė Joneliūnienė
L. KLIMKA:
„SAULĖS LAIKRODIS
NAUDINGAS IR MŪSŲ
DIENOMIS“
KAI LIETUVIŲ FIZIKAS, GAMTOS MOKSLŲ DAKTARAS, ETNOLOGAS,
ISTORIKAS, LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO PROFESORIUS,
NAUJŲ TARPDISCIPLININIŲ MOKSLO ŠAKŲ – PALEOASTRONOMIJOS IR
ETNOKOSMOLOGIJOS – PRADININKAS LIETUVOJE LIBERTAS KLIMKA PRADEDA
PASAKOTI APIE SAULĖS LAIKRODŽIUS, SUPRANTI, KAD ŠIE PRIETAISAI – NE TIK
LAIKO MATAVIMO PRIEMONĖ, BET IR TŪKSTANTMEČIUS SIEKIANTI ISTORIJA.
kad šis daiktas praverčia ir mūsų dienomis:
PRISIMENANT ANTAKALNĮ
amerikiečiai Mėnulyje saulės laikrodžiu suorientavo anteną Žemės kryptimi, nes ten nėra mag-
L. Klimkos žiniomis, seniausias Lietuvoje, kiek
netinio lauko. Taigi, ir seniausias, ir modernus...
žinoma, saulės laikrodis yra išlikęs Kretingos
Beje, mano domėjimosi sferoje – visi laiko mata-
vienuolyne, jis buvo įrengtas 1610 m. Tačiau
vimo prietaisai, taip pat ir filosofinė bei fizikinė
šiandien tėra belikęs tik jo tvirtinimo akmuo.
laiko sąvokos raida“, - priduria L. Klimka.
Nedaug „jaunesnis“ yra laikrodis ant Šiaulių
katedros sienos. Saulės laikrodžių turėjo būti
IR MODERNU, IR PUOŠNU
iš profesinės pusės. „Esu mokslo ir technikos
Jo teigimu, saulės laikrodis buvo ir
yra puiki
nemažai jau XVI a., nes gnomonika (saulės
istorikas, o saulės laikrodis – pats seniausias
puošmena rūmams, parkams, įdomi mokslo
laikrodžių mokslas ir praktinis konstravimas)
„Saulės laikrodžiai Lietuvoje“, taip vadinasi
žmonijos istorijoje mokslinis prietaisas, sekan-
žiniasklaidos priemonė. Tad dar dėstydamas
buvo dėstomi senajame Vilniaus universitete
L. Klimkos parašyta knyga, paklausus, kada
tis ir fiksuojantis saulės kelią dangaus skliautu.
Vilniaus Gedimino technikos universitete, apie
nuo pat jo įkūrimo 1579 m., ir dar anksčiau –
jis pradėjo domėtis saulės laikrodžių istorija,
Prietaisas buvo žinomas ir naudojamas senovės
1983-sius, ar kiek anksčiau užsibrėžė atgaivinti
Vilniaus kolegijoje. Saulės laikrodžiais būdavo
pašnekovas pasakoja, kad domėjimasis kilo ir
Egipte jau II tūkst. prieš Kristų viduryje. Įdomu,
Saulės laikrodžio tradiciją Lietuvoje.
tikslinami rotušės ir bažnyčių bokštų mechani-
........
4
........
5