Linas: Įsivaizduoju, kad taršius ir triukšmingus
Jolita: Myliu Antakalnį ir jo žmones. Tai pa-
automobilius pakeis tyliai dūzgiantys troleibu-
tvirtina mano pačios darbai. Šiame rajone esu,
sai, elektromobiliai, dviračiai ir pėsčiųjų gatvės,
pavyzdžiui, sukūrusi prestižinių namų kvartalą.
plėsis parkai, o pastatai bus atnaujinti ir labiau
Jam vadovauju pati.
atverti visuomenei. Viliuosi, kad atsiras bent
Tomas: Pasakysiu taip: niekur kitur Vilniuje
keli pėsčiųjų tiltai ar viadukai, ir moksleiviams
nesu gyvenęs ir neplanuoju kraustytis. Man
nebereikės bėgioti per Olandų gatvę, kurios
čia patinka.
perėjose nuolat tyko pavojai.
KO PALINKĖTUMĖTE ANTAKALNIO
Jolita: Manau, kad po kelių dešimčių metų šis
GYVENTOJAMS?
rajonas bus dar žavesnis, išlaikys savo gamtos
spindesį, aplinkui atsiras daugiau erdvių gyven-
Linas: Linkiu, kad Antakalnio gyventojai taptų
tojams bendrauti, sportuoti.
tikra, kartu veikiančia ir kuriančia bendruomene,
kuri atgaivins mūsų rajoną socialiai, ekologiškai,
Tomas: Esu tikras, kad Antakalnyje ir toliau
ir kultūriškai. Junkimės ir neleiskime iškirsti
virs gyvenimas, „išdygs“ daugybė nedidelių
jo medžių, privatizuoti ligoninių ir užstatyti
restoranų, o kaimynai pažinos vieni kitus. Jie
stadionų, kurkime čia gyvenimą, naudingą
susitiks ir sveikinsis, bėgiodami, slidinėdami,
visiems.
važinėdami dviračiais. Galbūt, kartu ateis stebėti
Antakalnio komandos futbolo varžybų An-
Jolita: Mylėkime savą erdvę, puoškime ją ir
takalnio stadione.
puoselėkime. Tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip
čia gyvensime.
DAUGELIS ČIA GYVENANČIŲ ŽMONIŲ TIKINA,
NIEKU GYVU NENORINTYS KRAUSTYTIS
KITUR: TAIP YRA PRISIRIŠĘ PRIE ANTAKALNIO,
KURĮ IŠ VIENOS PUSĖS RIBOJA UPĖ, IŠ KITOS
– MIŠKAI. AR GALĖTUMĖTE PASAKYTI,
JOG ESATE ANTAKALNIO MYLĖTOJA/S,
JO PATRIOTĖ/AS? KIEK ŠI MIESTO
DALIS JUMS BRANGI?
Linas: Aš dievinu Antakalnio gamtinę aplinką,
duotą praeities, ir norėčiau matyti socialiai atsakingą jo ateitį. Tai įspūdingiausias,
įdomiausias rajonas, kuriame esu gyvenęs.
........
16
........
15