NAUJA P?S?I?J? TRASA
ANTAKALNYJE
NIJOL? BAL?I?NIEN?
VASAROS PABAIGOJE, ANTAKALNIE?I? BENDRUOMEN?S NARI? PAGALBA BUVO ?RENGTA
NERIES PAKRANT?S P?S?I?J? TRASA IR RUGS?JO 15 D. ?VYKO PRISTATYMAS.
„JUO AUKŠ?IAU KYLA M?S? ŽIRM?NAI, LAZDYNAI, DAINAVOS TUO DAUGIAU TROKŠTAME
ŽALIOS PAUNKSM?S...“ – 1971-AISIAIS METAIS TAIP RAŠ? GARSUSIS GAMTININKAS,
GEOGRAFAS ?ESLOVAS KUDABA.
Antakalnis – žaliausias miesto rajonas, išsiskiriantis
unikalia gamta: iš vienos pus?s j? juosia Neris, iš kitos
– sta?iašlai?iai Sapiegin?s kalnai. Poledynmetyje, atšilus
klimatui, Neries ir Vilnios šlaitais pl?stel?jo gausyb?
tirpsmo vanden?, atsiv?r? daugyb? šaltini?, kuri? vandenys tankiai suraiž? šlaitus, suformavo išvaizdžius
Šveicarijos, Sapiegin?s, Lyglauki? erozinius kalvynus
(atragius).
šlapias, šalin?tas. Netoli Antakalnio troleibus? žiedo
išliko gamtiniu poži?riu ypa? vertingi Spalvotieji
šaltiniai. ?ia ledynai atv?r? tarpsluoksninius vandenis,
kurie gausiai sr?va ? up?s vag?. Tai viena didžiausi?
požemini? versmi? ne tik Antakalnyje, bet ir visame
Vilniuje. „Spalvotuj? šaltini?“ vardu jie vadinami d?l
vandenyje esan?i? mineral? ?vairov?s. Unikal?s šaltiniai
išsid?st? up?s link atsiv?rusiose erozin?se griovose, kurios mena sud?ting? Vilniaus kraštovaizdžio geologin?
strukt?r?. Spalvot?j? šaltini? versmes brangino, tyrin?jo
ir dažnai lank? antakalnietis, žinomas geologas, prof. Algirdas Gaigalas.
Neries pakrant?s nat?ralum? reikia branginti ir saugoti. Neries sl?nis yra gamtinis karkasas, kuris jungia
Vilniaus miesto centr? su žaliaisiais užmies?io plotais,
saugo ekologin? pusiausvyr?, stabilizuoja kraštovaizdžio
nat?ralum?, didina estetin? vert? bei suteikia žmogui
gyvenimo kokyb?. ? šaltiniuot? Neries pakrant? sr?-va
paviršiniai ir požeminiai vandenys nuo aukšt? Šveicarijos, Sapiegin?s kalvyno šlait?. Daugelyje viet? šie
šaltiniai atsiveria ? up?s vag?, ilg? laik? vilnie?iai g?r?
j? švar? vanden?. 19 a. vidurio planuose ? Ner? nuo
Viršupio (Valakampi? tiltas) iki Slušk? r?m? ?teka penki
upeliukai. Neatsakinga miesto pl?tra negr?žtamai sunaikino mažuosius upelius bei šaltinius.
Toliau maršrutas vingiuoja nat?raliais miško takeliais
link Valakupi?. Šioje atkarpoje Neries up?s gamtinis
kraštovaizdis, dar gana nat?ralus, up?je galima nusp?ti
Balandžio bei Barboros pirties r?vas, kurios smarkiai
apardytos.
Antakalnio gale, ties Veršupio upelio žiotimis kadaise
buvo Lietuvos kunigaikš?i? vasaros rezidencija su didžiuliu žv?rynu. Geografas ir rašytojas Martynas Zeileris
17 a. viduryje raš?: „Prabang?s karaliaus Žygimanto I
mediniai r?mai, pastatyti pramogai ir poilsiui, st?kso
Kairysis Neries krantas žemiau Valakupi? tilto labai
........
4