Kiek knygų apkeliavo Antakalnio gyventojus , Milda jau nebesuskaičiuoja : kol knygos buvo fotografuojamos ir dedamos į „ Facebook “ paskyrą , dar buvo galima pasakyti apytikslį skaičių . Dabar jis jau pamestas , nes per daug laiko nutekėjo . Tačiau ne tai svarbiausia : „ Vienąkart pamačiau žmogų , kuris , atėjęs prie bibliotekėlės , pasistatė greta jos vadinamąjį „ bambalį “ alaus , įsikando cigaretę , atidarė dureles ir gana ilgai peržiūrinėjo visas knygas . Galiausiai pasiėmė tas , apie kurias pati galvojau : „ tikrai jų niekam neprireiks “, - pasakojo Milda . |
||||||
|
O kitąkart , pietaujant su drauge , merginai teko išgirsti ir pokalbį apie bibliotekėlę , apie tai , kaip ji veikia , kokia jos koncepcija . Buvo ir kritikos dėl bibliotekėlės aukščio , mat ne visi vaikai gali pasiekti dureles ir peržvelgti knygas : „ Pati apie tai net nepagalvojau . O žmonės , sėdintys šalia gretimo stalelio , pamėtėjo štai tokią mintį , dėl kurios išties reikia galvą gerai pasukti .
PAGRINDINĖ TAISYKLĖ – PER DAUG NESIRŪPINTI
Bibliotekėlės įkūrimo proga Milda pasirūpino ir suaugusiems , ir vaikams skirtomis knygomis . Tada ėmė laikytis taisyklės : pirmąkart knygų įdėjo , tačiau daugiau taip nedarys , net jei bibliotekėlėje būtų tuščia . „ Galvojau , kad jei bibliotekėle rūpinsiuosi per daug , erdvės nebeliks kitiems . Siekiant , kad dalijimasis veiktų , žmonės turi matyti , jog jiems yra vietos pasireikšti . Man labai patinka tas momentas , kai pamačiusi , jog bibliotekėlės durelės atvertos , niekada neinu jų uždaryti , bet žinau , kad kažkas tai visada padarys “, - sakė Milda .
Kitų Vilniuje įkurtų bibliotekėlių globėjai kartais skambina ir klausia , ką daryti , kai niekas nebeatneša knygų ir kai bibliotekėlė tuščia . Kaip teko suprasti , Milda ir jiems patardavo nedėti knygų , palikti erdvės tuo pasirūpinti skaitytojams .
Svarbiausia , minėjo ji , nekurti privalomų taisyklių ir neversti žmonių elgtis taip , kaip jie nenori : lai visi atneša kokias tik nori knygas , kuriomis būtų smagu pasidalinti , gali jas perdėlioti kaip tik nori : ar stačiai , ar gulsčiai ,
|
Bibliotekėlių tinklas .
pristumti prie pat lango , kad būtų matomos nugarėlės su autoriais ir pavadinimais ...
Anksčiau , kas vakarą ar kelis , socialiniame tinkle „ Facebook “ bibliotekėlės grupėje taip pat buvo galima pamatyti , kokios naujos knygos pasiekė lesyklėlę . Ir štai , vieną dieną tokie skelbimai pranyko , radosi naujienų apie naujas bibliotekėles , jų atidarymus ... Kodėl nebepublikuojamos naujų knygų nuotraukos ? Milda pasakojo , kad ši veikla ilgainiui pradėjo atimti daug laiko : „ pajutau , kad nebe taip džiaugsmingai grįžtu su maišeliais knygų , nebe taip smagu jas fotografuoti , ženklinti , paskaitinėti . Kai pradėjau dirbti šį darbą mechaniškai , pagalvojau , kad to tikriausiai nebereikia .“ Tačiau nepaisant to , „ Facebook “ puslapis neapleistas , mat tai buvo ir yra puiki iniciatyvos dokumentacija , dalijimasis kiekvienu etapu , nauju bibliotekėlės džiaugsmu ar liūdesiu . Tai – tarsi jos istorijos rašymas , kilęs iš natūralaus poreikio dalintis tuo . „ Norėjau dalintis savo pastebėjimais ir džiaugsmais su visais aplinkiniais , kuriems bibliotekėlė įdomi , juk kodėl visų naujienų negali sužinoti ir tie , kuriems šis Tramvajų gatvės grožis rūpi ?“ – klausė Milda .
Visai neseniai ji parašė į labdaros ir paramos fondą „ Švieskime vaikus “, iš kurio paprašė vaikiškų knygų . Pažadas , kad atėjus knygų skirstymo metui jos pasieks
|
ir bibliotekėlę , jau yra . Lenkijos ambasadorius Lietuvoje nori padėti bibliotekėlei , jei tik lenkiškos knygos joje tiktų , Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas taip pat pasidalijo savo leidiniais .
Bibliotekėlė tarsi palikta gyventi savo gyvenimo . Milda svarsčiusi net antspaudą jos lankytojams patikėti , bet nusprendė , kad jis yra šiek tiek per rimtas dalykas , kuris , likęs be priežiūros , gali būti panaudotas ir ne visai tinkamais būdais .
BIBLIOTEKĖLIŲ TINKLAS PLEČIASI
„ Nėra taip , kad vadovaučiau ir vaidinčiau bibliotekėlių motiną . Galiu pasidalinti patirtimi , tačiau kaip ir bendraujant su skaitytojais , taip ir su kitų bibliotekėlių globėjais , leidžiu kitiems daryti taip , kaip jie yra sumąstę “, - pasakojo Milda .
Naujojoje Vilnioje Džiaugsmo gatvėje radosi fantastiška bibliotekėlė , į kurios pastatymą įdėta labai daug širdies . Jos grožio būtų nelikę , jei jos globėjai būtų nusiųstos detalios instrukcijos , kaip pagaminti bibliotekėlę . O Justiniškių bibliotekėlės įkūrėja surengė didelę šventę , kurioje buvo apstu vaikų . Jie visi šventė gimtadienį , kartu tapė .
|
Bibliotekėlės užrašas .
„ Man patinka važiuoti į bibliotekėlių atidarymus . Viską tarsi patiriu iš naujo , susiduriu su kokiu nauju žmogumi , pasakoju savo istoriją . Neįtikėtinai smagu žmones įtikinti šia beprotybe ir pasakyti : „ žinokite , nenugriovė “. Juk daugeliui dar prieš imantis iniciatyvos tenka išgirsti , kad tai – mažai šansų turintis išlikti objektas ,“ – sakė Milda .
Ir vis tik išlieka , stovi , galiausiai pradeda gyventi savo gyvenimą ir kaip kokį virusą platina žavingą idėją . Taigi Lietuva šiuo atveju tampa kaip kokia Gana , valstybė Afrikoje , kurioje lygiai taip pat vienas žmogus , susidomėjęs šia idėja , savo užsidegimu užkrėtė ir kitus , išplėtė „ Little Free Library “ judėjimą visoje šalyje . Kas galėtų patikėti , kaip Ganoje ...
Kristina Urbaitytė
|