PASIVAIKŠČIOJIMAS PO 1856 M.
ANTAKALNĮ
2012 m. leidykla “Mintis” pakartotinai išleido Adomo
Honorio Kirkoro knygą “Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo
apylinkes. Iš lenkų kalbos ją išvertė Kazys Uscila. Žymaus
XIX a. spaustuvininko, leidėjo, publicisto, archeologo, etnografo bei istoriko Adomo Honorio Kirkoro knyga – pirmasis bene nuoširdžiausias ir jausmingiausias vadovas po
Vilniaus miestą ir jo istoriją. Aštuoniolika maršrutų po XIX
amžiaus Vilnių nepaliks abejingo nė vieno besidominčio
mūsų sostinės istorija. Dešimtasis pasivaikščiojimas skirtas
istoriniam Antakalnio priemiesčiui. Grįžkime į vieną žavią
1856 – ųjų metų dieną ir kartu su autoriumi aplankykime
žymiausius mūsų gyvenamosios vietos paminklus.
“Į DEŠINĘ NUO KATEDROS BAŽNYČIOS,
ANT VILNIOS KRANTO, PLYTI VAIZDINGAS
ANTAKALNIO PRIEMESTIS; JO PAVADINIMAS
SUDARYTAS IŠ LIETUVIŲ KALBOS ŽODŽIŲ;
ANT TO KALNO. PRIEMIESTIS IŠSIDĖSTĘS
ŠEŠIS VARSTUS PELEI KELIĄ Į BUVUSIUS
LIETUVOS KUNIGAIKŠČIŲ RŪMUS,
VADINAMUS VIRŠUPIU. ŠIANDIEN IŠ
ANTAKALNIO EINA PAŠTO VEŠKELIS
Į NEMENČINĘ IR ŠVENČIONIS.”
Perėjęs tiltą ir atsidūręs dešiniajame Vilnios krante
A.H. Kirkoras patenka į tiesų kelią iš abiejų pusių
apsuptą kareivinių.
PLĖŠIKAS UŽIMS JUOS”. NORS KELISYK BUVO
UŽDAŽYTI, BET KASKART ATSIRASDAVO
IŠ NAUJO; MIRUS SLUŠKAI, PRANAŠYSTĖ
IŠ DALIES IŠSIPILDĖ; RŪMUS UŽĖMĖ
SKOLINTOJAI. DAR VĖLIAU ŠIS PUIKUS
NAMAS BUVO PAVERSTAS ZAIKOVSKIŲ
ALAUS DARYKLA, O DABAR KAIP JAU
SAKYTA, JIS ATITEKO GARNIZONUI¨.
“UŽ GARNIZONO SARGYBINĖS, KAIRĖJE
PUSĖJE, ANT PATIES NERIES KRANTO,
STOVI GRAŽUS NAMAS”–
Taip kukliai autorius skaitytojui pristato Sluškų rūmus.
Trumpai prisiminęs buvusių jų didybę ir juos lankiusius karalius, nepamiršta paminėti ir legendos apie
rūmų nuopolio priežastį –
“VIENĄ RYTĄ PRIE VARTŲ ATSIRADĘ
JUODI, NELAIMĘ PRANAŠAUJĄ ŽODŽIAI:
“LABAI STIPRIAI PLĖŠIKAUJANT, PASTATYTI
ŠITIE AUKŠTI RŪMAI SUGRIUS ARBA KITAS
Ištrauka iš 1845-1859 m. Vilniaus miesto plano.j
........
10
Palikę kareivines ir geresnių laikų belaukiančius rūmus,
grįžkime į pagrindinį kelią ir tęskime pasivaikščiojimą
su A. H. Kirkoru.
“EIDAMI ĮKALNĖN, UŽTINKAME GRAŽIĄ
BAŽNYČIĄ SU NUOSTABIU ITALIŠKU KUPOLU.
PAGONIŲ LAIKAIS ČIA TURĖJO STOVĖTI
MEILĖS DEIVĖS MILDOS ŠVENTYKLA… “
........
11