Kamiu. „Taip, buvo laikai, kai pasaulis atrodė
transporto srautą, nuo kurio išsibangavo as-
žiaurus, nejautrus, žeidžiantis. Tačiau dauge-
faltas. „Kita vertus, natūralu, kad žmonės
lis mūsų vienaip ar kitaip išgyvena maištingos
nori gyventi apsupti gamtos, o Antakalniui,
jaunystės metą. Manajam pasibaigus, ėmiau gal-
iš vienos pusės ribojamam miško, iš kitos –
voti ir jausti kitaip – pasitraukus iš pasaulio cen-
vandens, nėra, kaip plėstis į šonus. Taigi be-
tro, gyventi vis dėlto lengviau“, - pripažįsta vy-
lieka tik stiebtis į viršų – nuolat dygsta visokie
ras. Kalbėdamas apie kitus mėgstamus autorius,
dangoraižiai. Gyventojų, natūralu, čia taip pat
jis taip pat mini Bronių Radzevičių ir jo romaną
daugėja. Kažkur skaičiau, kad, pagal statistiką,
„Priešaušrio vieškeliai“ bei pabrėžia poeto ir bu-
Antakalnyje daugiausia aukštąjį išsilavinimą
vusio bičiulio Tomo Arūno Rudoko pavardę – itin
turinčių gyventojų. Tačiau dar svarbiau, mano
vertina jo eilėraščių rinkinį „Žūt būt“.
manymu, kad žmonės šioje miesto dalyje itin
kūrybiški, geba jungtis į darnią ir draugišką
Antano Šimkaus kūryba palieka pėdsaką ir
bendruomenę. Galbūt, žmonės palei upę išties
vaikų literatūroje – 2012 m. išleista autoriaus ir
gyvybingesni“, - paslaptingai užbaigia poetas.
dailininkės Ievos Babilaitės knyga vaikams tų metų
knygos rinkimuose sulaukė nemažo susidomėjimo.
Antanas Šimkus
Autorius atskleidžia, kad nuotaikingame pasakojime apie nutrūktgalvišką senatvę perteikiami
Linkėjimai Antakalniui
nuo Petro ir Povilo
ir brangūs prisiminimai apie jį gyvenimo Antakalnyje metu prižiūrėjusią močiutę. Būtent
šiame rajone užsimezgęs senelės ir anūko ryšys
Niaurus Antakalnio dangus
Pralaimi saulėtam rajonui –
Niautynės ties troleibusu
Stotelėj neatstos bajoro
Noro vaikščioti pėsčiom,
Prisegus šypsenėlę lyg medinį kardą.
Ir herbas pamirštas, o kartot
Žodžius „regina pacis funda nos in pace“
Šiek tiek juokinga, tačiau ar juokas
Juodam kenksmingas šių dienų barokui?
Šiai dienai apskritai?
Tebus taika. Ir saulėti barakiniai namai.
paskatino vaizdingos knygelės vaikams rašymą.
Mėgstamais vaikų literatūros autoriais pats Antanas įvardija švedų rašytoją Selmą Lagerliof („Stebuklingosios Nilso kelionės“), Vytautę Žilinskaitę
(„Kelionė į Tandadriką“), iš poetų – Anzelmą
Matutį, Kostą Kubilinską.
SVARBIAUSIA –
KŪRYBIŠKUMAS
Galvodamas apie Antakalnyje įvykusius pasikeitimus, Antanas, visų pirma, ilgisi nugriauto „Neries“ kino teatro. Taip pat mini vis didėjantį rajono ankštumą, gerokai intensyvesnį nei anksčiau
Iš eil. rinkinio „Sezonas baigtas“, 2010
........
6
........
9