tai specialistų diskusijai, svarbiausia, kad diskusijos
būtų, juolab, kad iki puošybos elementų ir fasadų dekoro
atkūrimo dar toloka....
reikmėms, bendruomeninėms veikloms. Atkurtose
autentiškose rūmų erdvėse galėtų vykti kultūros ir edukaciniai renginiai, veikti Sapiegų laikotarpio dvarų paveldo
ekspozicija, juolab, kad iš istorijos šaltinių žinoma, jog
Sapiegų laikais rūmuose vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas, kaip antai, veikė baleto mokykla. Atkūrus rūmų
erdves, antrajame rūmų aukšte atsidengė apie 150 kv.m.
ploto ir apie 10 metrų aukščio pagrindinės menės erdvė,
kuri tiktų koncertams, konferencijoms ar reprezentaciniams renginiams. Diana Varnaitė išsakė išties
įdomią idėją, kad rūmuose po jų restauracijos galėtų
veikti Baroko meno centras, turint omeny jau atkurtas
autentiškas rūmų erdves ir galimybę atkurti interjerą su
dekoru bei visą prie rūmų esantį barokinį parką. Tai yra
bene vienintelis Lietuvoje išlikęs barokinių rūmų ir barokinio parko kompleksas drauge su to paties laikotarpio
Trinitorių bažnyčia ir vienuolynu. Visus šiuos objektus
ir ateityje po rūmų restauracijos bei parko atkūrimo projekto įgyvendinimo reikėtų matyti kaip vieną visumą.
Problema ta, kad šiam kompleksui valdyti bus sudėtinga
rasti vieną šeimininką. Šiuo metu visą parko teritoriją
(tiek barokinę, tiek XIX a. dalį) administruoja Šv.Roko
ligoninė, kuri pagal išgales teritoriją užlaiko tikrai tvarkingai. Parke esantys XIX a. ligoninės mūriniai ir mediniai pastatai yra pakankamai geros būklės, suremontuoti, atnaujintais stogais, tačiau suprantama, kad gydymo
įstaigai kultūros paveldo objekto priežiūra yra papildoma
našta, nederanti su jos pagrindinėmis funkcijomix. Šiaip
ar taip, po dviejų metų Šv.Roko ligoninė turėtų išsikelti į
naujai suremontuotas patalpas šalia Antakalnio klinikų,
todėl jau dabar visos suinteresuotos pusės turi dėti pastangas ir „sumesti“ idėjas krūvon, kad rasti optimaliausia šios teritorijos ir rūmų panaudojimo bei valdymo
modelį. Šiuo metu visiškai greta Sapiegų parko pradėtas
restauruoti vienas iš apleistų XVIII a. pastatų, kuriame
po restauracijos turėtų įsikurti Saugomų teritorijų tarnyba. Lyg ir logiška, kad po ligoninės išsikėlimo, parkas
turėtų pereiti Saugomų teritorijų tarnybos žinion. Todėl
čia iškyla visa eilė ekonominių ir teisinių klausimų.
Kultūros paveldo departamentas, kaip valstybinė institucija neturi galimybės užsiimti tokių objektų tiesioginiu valdymu ir naudojimu, organizuojant tokiuose
objektuose kultūrines veiklas. Beje, dar lapkričio mėnesį
Kaip ten bebūtų, gruodžio 13—ąją Sapiegų parke
į dalykinę konferenciją susirinko Antakalniečių
bendruomenės, Kultūros paveldo departamento (KPD),
VĮ „Lietuvos paminklai“ ir Lietuvos karo akademijos atstovai. Susirinkusiesiems restauruojamus rūmus
parodė ir ekskursiją vedė projekto architektas Evaldas
Purlys, kuris mūsų laikraščio skaitytojams taip pat jau
pažįstamas iš minėtos balandžio numerio publikacijos. Beveik valandą laiko p.Evaldo vedami keliavome
po rūmus – nuo pat rūsių iki palėpės. Dabartinė statybos darbų stadija jau ne tik leido pamatyti atkurtas
autentiškas rūmų erdves, tačiau ir akivaizdžiai įsitikinti,
kokią išskirtinę kultūros paveldo vertybę turime Antakalnyje! Kaip minėta, XIX a. vykusių rekonstrukcijų
metu, bandant rūmus pritaikyti ligoninei, rūmų vidaus
erdvės buvo drastiškai sudarkytos. Nežiūrint to, rūmų
viduje galima rasti ne taip jau mažai išlikusių interjero
puošybos elementų. Kiek pagal juos bus įmanoma atkurti ir ar apskritai bus tikslinga bei kokiu mast ԁ