SVEIKINIMAS BENDRUOMENEI
2014-iems
Apsisuko dar vienas Žemės ratas aplink Saulę ir
tradiciškai atsigręžiame į darbų bei veiklų sukūryje
prabėgusius 2013 metus. Kokie jie buvo Antakalniečių
bendruomenei? Manau, kad svarbūs ir geri. Pačioje
Antakalnio širdyje atradome fantastišką viešąją erdvę
bendruomeninėms veikloms. Iš naujo atradome Sapiegų
parką, kur jau išbandėme ekologinį bendruomenės
daržą ir jo derliaus gėrybes. Iš naujo sužinojome, kokį
baroko perlą turime Antakalnyje – Sapiegų rūmus.
Tačiau ne tik tai. Per praėjusius turėjome ir džiaugsmų,
ir rūpesčių. Mikolojaus Daukšos vidurinė mokykla,
seniesiems antakalniečiams atminty išlikusi kaip 22-oji
vidurinė, atšventė brandų 50-metį, tai džiaugsmingas
įvykis ir mokyklos, ir visai antakalniečių bendruomenei. Jau sveikinome daukšiečius ir džiaugėmės su jais
kartu. Džiugu, kad tradicija tampa bendruomenės
aktyvistų organizuojami renginiai – Antakalniečių
bičiulystės vakaras, prieškalėdinė šventė „Antakalniečiai
antakalniečiams”. Tokie renginiai telkia bendruomenę,
tirpdo abejingumo ledus. Iki Trijų Karalių naujai atrasta
Sapiegų parko erdvė pasipuošė entuziastų iš kūrybinių
dirbtuvių „Padirbtuvės” sukurtomis šviesos instaliacijomis. Kaip ir kasmet Nijolė Balčiūnienė vedė pėsčiųjų
žygius per gražiausias Antakalnio apylinkes. Jos iniciatyva ir rūpesčiu iki Valakupių tilto paupiu pažymėtas
ir pėsčiųjų takas, kuris, tikėkimės, bus pradžia Neries
pakrantės sproto ir sveikatingumo trasai. Tačiau nėra
namų be dūmų. Antakalniečiams kelia pagrįstą rūpestį
planuojamos naujos statybos, kurios sutankina esamą
Antakalnio užstatymą ir blogina esamą urbanistinę
situaciją, taigi ir antakalniečių gyvenimo kokybę. Ypač
kelia neviltį tai, kad valdžios įstaigos vangiai reaguoja
arba tik formaliai atsirašinėja į pagrįstus ir argumentuotus Antakalnio gyventojų skundus. Dar labiau pik-
tina valdžios įstaigų, tame tarpe prokuratūros ir kitų
teisėsaugos institucijų neveiklumas ir atsainumas ginant
viešą ineresą, o tiksliau – jo neginant. Bendruomenė
tuos procesus pagal išgales stebi ir valdininkams
neleidžia užmigti. O juk tie valdininkai turėtų būti
bendruomenės partneriai. Ar jie tokie bus, daug
priklauso ir nuo mūsų vieningumo, konstruktyvumo.
Tipiškas valdžios neveiklumo pavyzdys – nepažabotos
savavališkos statybos Pragiedrulių g. 5, kurių statytojai subjaurojo vieną gražiausių Sapiegynės kampelių,
senųjų antakalniečių žinomą, kaip Slalomo kalną.
Garbės nedaro ir sklypo Smėlio g. 31 istorija. Keistai
pasirodė Vilniaus valdžia, kuomet lengva ranka paleido
tranzitinį automobilių eismą Vileišio ir Sluškų gatvėmis,
nors prieš tai kelis mėnesius šioje gatvėje dominavo dviratininkai ir pėstieji. Dabar jiems vėl nesaugu.
Kodėl taip yra? Ar ne todėl, kad daugelį metų mus
kaustė abejingumas mūsų aplinkai, kad buvome kiekvienas sau ir nesupratome, kad tik neabejingų piliečių
bendruomenė turi tas gerąsias kūrybines galias, kurios gali paveikti mūsų visų ir visos valstybės likimą.
Todėl noriu palinkėti, kad 2014-aisiais gausėtų mūsų
neabejingųjų gretos, kad abejingumas tirptų mūsų
širdyse, kad bendruomenė stiprėtų savo pozityvia
kūrybine energija. Sykiu noriu padėkoti bendruomenės
aktyvistams Erikai, Giedriui, Laurai, Editai, Andriui,
Birutei, Eduardui, Robertui, Gintautui, Gediminui ir
kitiems, kurių dėka bendruomenė gyva savo veikla ir
prasmingais darbais.
Bandruomenės pirmininkas
Tomas Bakučionis
........
2
........
3