„ Bombiake “ trukdavo 72 valandas “, – pasakojo Jonas . Penktadienio naktį patekę į klubą dažnai žmonės jame prasilinksmindavo iki pat sekmadienio vakaro .
Kaip Jonas „ Bombiaką “ laiko klubu , kuriame buvo galima muzikos paklausyti , draugų sutikti ar alaus išgerti , Tomas jį prisimena kaip vietą , kurioje galima rasti veiklos . „ Ten buvo įkurta ir simbolinė treniruočių salė , ir biliardas buvo atsiradęs . Kartą į savaitę pagrindiniai „ Bombiako “ žmonės susirinkdavo ir nuspręsdavo , kokios veiklos vyks , kokie koncertai bus , ką galėtų nuveikti klubo lankytojai “, – prisiminė Tomas .
Sekmadieniais ten paprastai būdavo rengiami turgeliai , kuriuose „ Bombiako “ lankytojai susirinkdavo ir dalydavosi savo užgyventu gėriu , jį parduodavo ar iškeisdavo . Kai kas nors grįždavo iš užsienio , visi susirinkdavo paklausyti įspūdžių ir pažiūrėti nuotraukų . T . Fiodorovas pridūrė , kad vykdavo ir švarinimosi akcijos : „ kad aplinkiniai negalvotų , jog pankas – šiukšlė , galinti tik šiukšlinti .“
Galiausiai paaiškėjo , jog prielaidos dėl policijos „ puolimų “ buvo teisingos : kai tik „ Bombiakas “ tapo oficialiu klubu , policijos reidai tapo ne tokie intensyvūs ir grėsmingi : „ Atvažiuodavo koks patrulis , pažiūrėdavo , kas vyksta ir , apsukęs ratą , išvažiuodavo “, – pasakojo Tomas , o Jonas pridūrė , kad ir patys policininkai po darbo užsukdavo į „ Bombiaką “.
NE TIK LINKSMYBĖS , BET IR GYVENIMO MOKYKLA
Nuo eilės butelių daužymo , pamestų dantų protezų , iki grupės „ Biplan “ gimtadienio vakarėlio , striptizo su nevykusia šokėja iš stoties rajono , žmonėmis , kurie būdavo paliekami nakčiai , muštynių , prevencijos nuo AIDS akcijos , boulingo , ir mėsą valgančių suomių „ veganų “ – visko Bombiakas matė .
„ Mes rengėme FiDi ( Fizikų dienų ) pabaigtuves . Keliau- jam sau iš Saulėtekio ir žiūrim , apsvaigęs žmogelis , važiuodamas dviračiu , į krūmus įkrenta . Pakelia jį chebra ir pasako jam nemiegot tame griovyje , nes jis jau pasiekė kelionės tikslą – į Pabradę jau atvažiavo .“ Žmogelis buvo nuvestas į „ Bombiaką “, kur jo vakarėlis sėkmingai tęsėsi toliau .
Kaip prisiminė Jonas , Antakalnis buvo išskirtinai pankų rajonas , čia jie laikė viršų ir niekam tos valdžios neatidavė . Nekart „ Bombiakas “ sulaukė ir kitų subkultūrų puolimų . Kėsinosi į klubą vadinamieji „ marozai “, tačiau nugalėti pankų jiems nepavyko nėkart .
Vieną kartą „ Bombiakas “ užleistas ir metalistams , kurie jie bandė organizuoti savo renginį ir iškart sugadino pankų santykius su greta įsikūrusiu vienuolynu : „ Prie vienuolyno stovėjo medinis kryžius , o metalistai sugalvojo pasilinksminti ir sumanė tą kryžių apversti . Tada jau teko aiškintis santykius ir su vienuolynu , ir su metalistais , kurie keršydami greta esančios mokyklos langus išdaužė “, – pasakojo Jonas .
Su mokykla sutarti buvo sunkiausia . Joje mokytojai
Turbo Reanimacija , 1991 m .
norėjo , kad visi mokiniai būtų tvarkingi , kultūringi . „ Vaikai neikit į Bombiaką “, – sakydavo jie Antakalnio jaunuoliams , kurie traukdavo į klubą per pertraukas , o kartais ir pamokų metu . Jono nuomone , mokytojai buvo neteisūs , nes daugelis „ Bombiako “ lankytojų ten visą gyvenimo mokyklą praėjo : „ Turėjai pakovot už save , pamatydavai , kad ne viskas labai gražu , teko atsikratyti naivumo . Ten atsirado ir priešų , ir draugų . Daug kas ten pirmąkart paragavo alaus , įsimylėjo . Bijau suklysti , bet ten susipažino labai daug porų , ir dalis iki šiol gyvena kartu , kažkas ten netgi vestuves norėjo rengti “.
Ko „ Bombiake “ nebuvo ? Jonas pirmu numeriu paminėjo narkotikus . „ Tuo metu kaip tik dalį savo draugų jau buvome palaidoję . Buvo nusižudžiusių , buvo ir mirusių nuo narkotikų , taigi vartojimo „ Bombiake “ netoleravome . Iškart išmesdavome taisyklei nusižengiančius lankytojus iš klubo “, – sakė Jonas , tai patvirtino ir Tomas .
Kaip tik dėl šios priežasties „ Bombiake “ lankėsi ir tuometinis Vilniaus miesto meras Rolandas Paksas ,
........ 12
........ 13