|
GERIAUSIAI IŠLIKĘS BAROKINIS ANSAMBLIS
„ Tai yra barokinis ansamblis, išlaikęs visą pagrindinę teritoriją, kurioje yra ir parkas, kiemas, ir patys rūmai. Nors rūmai, suplanavimo sistema, ansamblio vartai jau apgadinti, tačiau Sapiegų rūmus galime laikyti geriausiai išlikusiu barokiniu ansambliu Lietuvoje“, – pasakojo E. Purlys.
Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnio priemiestyje statyti 1689 – 1692 metais. Juos pastatė vienas žymiausių to meto didikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas, Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega. Kaip rodo istoriniai šaltiniai, šiam darbui etmonas pasitelkė garsiausius Vilniuje dirbusius italų kilmės kūrėjus.
Šiuo metu išlikęs rūmų pastatas, taip pat parkas, priklausantis Sapiegos ligoninei, treji vartai, rūmų kiemas, parką ribojusios sienos bei jų liekanos. Nors sakyti, kad viskas puikiai išlikę – taip pat negalima: Sapiegoms pasitraukus iš Antakalnio, pasikeitė parko želdinių architektūra, nugriauti ūkiniai kiemo statiniai, dalis parko, kiemo sienų, tačiau daugiausia pokyčių patyrė ansamblio apylinkės:
|
pristatyta namų, kai kurie jų – pačioje rūmų teritorijoje. Vizualinį ir kompozicinį parko ryšį su greta esančia Vilniaus trinitorių bažnyčia sunaikino 19 a. pastatyti ligoninės pastatai.
Šiuo metu restauruojami rūmai – taip pat neišvengė pokyčių. 1843 – 1848 metais vykusi rekonstrukcija sunaikino barokinę Sapiegų rūmų fasadų ir interjero architektūrą, aukščiausio meninio lygio lubų bei sienų lipdybą, tapybą. Rekonstrukcijos metu rūmus bandyta paversti ligonine, o tam rūmų pastatas visai netiko. E. Purlys tikino: „ Tai – baisiausia visų laikų rūmų rekonstrukcija, sunaikinusi vertingiausia, kas buvo rūmuose – interjerų puošybą. Jei ji nebūtų vykusi, galbūt rūmai atrodytų geriau, gal tik stogas būtų perdengtas ar planavimas pakeistas...“
E. Purlys pasakojo, jog kiti rūmų pertvarkymai nebuvo tokie žalingi: netgi sovietmečiu, kai rūmuose buvo įkurtos radiotechnikos mokykla ar pėstininkų mokykla, vyko pertvarkos, tačiau jos nebuvo tokios žalingos kaip fasadų ir interjerų naikinimas 19 a. viduryje.
|
ŠIOS RESTAURACIJOS ETAPO REZULTATAS – RŪMŲ DĖŽUTĖ
Šiuo metu einant pro rūmus galima pamatyti, kaip kinta rūmų fasado konstrukcija: daromos atodangos, restauruojami langai, įgaunantys tikrąją Sapiegų rūmų dvaro langų formą, sunaikintą1843 – 1848 m. rekonstrukcijos metu.
„ Žvelgiame į Sapiegų laikotarpio liekanas ir šalindami vėlesnių rekonstrukcijų antsluoksnius stengiamės palikti tik tai, kas buvo iki visų rekonstrukcijų. Orientuojamės į tai, kas šiame pastate vertingiausia“, – pasakojo E. Purlys.
Rūmai restauruojami remiantis istoriniais šaltiniais bei ne itin seniai vykusiais Sapiegų rūmų tyrinėjimais. Kadangi rūmai bei Trinitorių vienuolyno ansamblio teritorija ilgą laiką buvo uždara ir įslaptinta, pirmieji
|
fasado polichromijos tyrimai atlikti tik 1981 m., norint perdažyti pastatą. Tada ir paaiškėjo, jog rūmų sandrikų lipdybos fone dominuoja mėlyna spalva.
Tyrimai tęsti 1992 – 1993 m., kai juose šeimininkavo nebe kariškiai, o Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Tuo metu atlikti žvalgybiniai tyrimai rūmų viduje, prasidėjo pirmieji archeologiniai kasinėjimai ansamblio teritorijoje.
Tyrimai parodė, jog išlikę beveik visi pagrindiniai baroko laikotarpio rūmų architektūros elementai, rasta jų liekanų, pėdsakų. Po tyrimų nubraižytos ir pirmosios fasadų architektūros retrospekcijos, atrasti keli interjero polichrominės puošybos lopinėliai. Taip pat suprasta, kad Kazimiero Jono Sapiegos rūmai suformuoti rekonstravus didelį, centrinėje rūmų dalyje inkorporuotą, barokinį pastatą.
|